Kas aš buvau ankstesniame gyvenime?

0.0 Рейтинг
4671 Просмотр

Mirties baimė kausto daugybę žmonių – vienus akivaizdžiai, kitus vos juntamai. Ji verčia suvokti gyvenimo laikinumą ir gimdo jausmą, kad žmogus atplėšiamas nuo artimųjų ir apleidžiamas. Puiki gydomoji priemonė šiam mitui paneigti – perkėlimas į ankstesnį gyvenimą. Persikėlę patiriame ne kartą jau čia buvę, esame sukaupę didžiulę mirties patirtį, suvokiame, kad mūsų būtis begalinė.

Apie šią dvasinę patirtį ir kalbėsime šiame straipsnyje. Pabandysime iššifruoti ką sako apie mus dvasinėje kelionėje patiriami emociniai išgyvenimai. Remiamės garsios hipnozės ekspertės Uršulos Demarmels parašyta knyga “Kas aš buvau ankstesniame gyvenime?”

Atgimimo idėja

Daugybė žmonių neretai savęs klausia, ar jau yra gyvenę. Galbūt jie pajunta nesuprantamą stiprų potraukį kuriam nors istoriniam laikotarpiui ar deja vu nepažįstamam Žemės kampeliui.

Kokia bebūtų mūsų visuomenė apsišvietusi ir racionaliai mąstanti, vis tiek mažai kas abejoja, kad yra kažkas, kas peržengia mūsų žemiškos būties ribas. Gimimas, keletas dešimtmečių gyvenimo, ieškant sotesnio kąsnio, senatvė, mirtis ir išėjimas – toks grynai materialus požiūris tenkina daugelį.

Tačiau yra grupelė žmonių, kurie nekamantinėja savęs klausimais “ar esame gyvenę anksčiau?”, nes jiems tai neginčijama tiesa. Fizinis kūnas gimsta ir miršta, tačiau kažkas išlieka ir toliau egzistuoja. Tas kažkas yra siela.

Sielos vedlys

Nuo pat pradžios kiekvieną žmogų lydi Sielos vedlys – labai aukšto lygmens, išmintinga, dieviška būtybė. Kartais ji vadinama Angelu sargu, Šviesos valdovu, Aukštesniąja sąmone. Daugeliu atvejų jis yra jau gyvenęs Žemėje ir užbaigęs savo įsikūnijimų ciklą.

Dabar jam teko užduotis vadovauti vienai ar kelioms sieloms, padėti joms tobulėti. Sielos vedlys išklydusias sielas grąžina į teisingą kelią, pataria, skatina, žodžiu, daro viską, kad Žemėje į žmogų įsikūnijusi sielos dalis eitų savo keliu, kauptų savyje patirtį, reikalingą asmeninei raidai.

Po mirties siela atsiskiria nuo fizinio apvalkalo, kuriuo naudojosi Žemėje. Ji kyla aukštyn į dvasinį pasaulį, kur ją dažnai pasitinka kitos sielos, ir visada – Sielos vedlys, galintis pasirodyti įvairiausiais pavidalais: moteriškos ar vyriškos lyties, gal net androginiškas.

Mokymasis iš potyrių

Laikas, kurį sielos praleidžia dvasiniame pasaulyje po gyvenimo Žemėje, be daugelio kitų dalykų, skirtas apžvelgti ir apgalvoti buvusį gyvenimą. Siela kartu su Sielos vedliu svarsto kokios pamokos buvo gautis, ir ką dar reikės ištaisyti ar paprasčiausiai patirti būsimame gyvenime.

Kai siela arba jos dalis vėl įsikūnija ir kaip žmogus gyvena Žemėje, su Sielos vedliu tiesiogiai bendrauti ji gali ypač retai. Tuomet Sielos vedlys į save dėmesį atkreipia kitokiais būdais.

Jo žinioje daugybė galimybių: galbūt jus nurodys kelią per sapną, o gal mes susipažinsime su žmogumi, kuris mums duos reikalingą pamoką; gali būti, kad per pokalbį išgirsime informatyvų sakinį, kurio mums taip trūko, arba knygoje rasime ką nors reikalinga ateičiai. Tikrai vertėtų paisyti tokių ženklų: jie padės vėl užmegzti kontaktą su savo siela.

Sielos vedlys ir dvasinis pasaulis visada čia. Ir vien nuo mūsų priklauso, ar skubėdami sustosime, nurimsime ir užmegsime ryšį. Mūsų valia rinktis ir spręsti, ar atsiversime aukščiausiam pažinimui, ar mūsų gyvenimas keisis, ar ne.

Dvasinių kelionių pradininkas

Dvasinių perkėlimų per laiką pradininkas yra daktaras Maiklas Niutonas. Pirmaisiais savo praktikos metais jis nepriimdavo prašymų perkelti į buvusius gyvenimus, nes kaip hipnozės terapijos specialistai jis griežtai laikėsti gamtos mokslo postulatų, o panašius bandymus laikė nerimtais.

Tačiau sykį jis netikėtai susidūrė su vieno kliento buvusiu gyvenimu. Vyras skundėsi aštriais skausmais, kurie tradicinės medicinos požiūriu buvo nepagrįsti. Būdamas transo būsenos klientas staiga prakalbo apie tai, kaip jis, Antrojo pasaulinio karo kareivis, žuvo persmeigtas durtuvo.

Po sesijos vyro skausmai visiškai dingo, o M. Niutonas pradėjo aktyviai eksperimentuoti, perkeldamas klientus į buvusius gyvenimus. Netrukus jis suprato, kad žmones galima ne tik sugrąžinti į buvusį gyvenimą, bet ir į gyvenimą tarp gyvenimų Žemėje.

Jis piešia mūsų sielų pasaulio vaizdą. Įsikūnijusios sielos nori mokytis, kaupti patirtį priešingybių kupiname pasaulyje ir kuo daugiau plėsti sąmonę. Netrukus Maiklas buvo priverstas pripažinti, kad susidūrė su dvasinio pasaulio realybe.

Pirmiausia, prieš leidžiantis į dvasinę kelionę, turime būti dėkingi dr. M. Niutonui ir jo perkėlimų per laiką metodui, be kurio dvasinių kelionių egzistencija nebūtų įmanoma.

Persikėlimas per laiką

Būdamas transo būsenos klientas savo sąmone išgyvena dabartį arba persikelia į praeitį. Jis suvokia save kaip dabar gyvenantį žmogų, kuris dalyvauja perkėlimo per laiką sesijoje ir regi praeities įvykius.
Antra vertus, jis susitapatina su praeito gyvenimo asmeniu, kuris, aišku, absoliučiai nieko nežino apie tai, kad, prabėgus dešimtmečiams, šimtmečiams ar net tūkstantmečiams, dar kartą bus apžvelgtas jo gyvenimas.

Kartais tenka laukti visą valandą, kol klientas atsiduria anų laikų įvykiuose. Pateikiamą informaciją iš praieto gyvenimo kiekvienas žmogus priima skirtingai. Beveik visi žmonės, būdami transo būsenos, mato vaizdinius ir patiria jausmą, tarsi tai, ką jie regi, vyksta iš tikrųjų.

Jutimais visais organais

Per sesiją žmogus jaučia visais savo organais, ne vien tik regėjimo. Pavyzdžiui, valgydamas obuolį, jaučia jo skonį ir sušunka: “Fui, kaip siaubingai dvokia!” Savo mintyse ji buvo ten vykusio veiksmo dalyvė.

Klientas gali patirti skausmus, tiesa, ženkliai prislopintus. Štai kažkas pajunta, kaip į jo galvą smogia kumštimi – jis jaučia sukeltą skausmą, bet ne tokį aštrų kaip realybėje.

Išgyvenant anktesniąją būtį, tenka, kaip ir dabartiniame gyvenime, verkti ir juoktis, piktintis ir džiaugtis, kuo nors rūpintis ar nuobodžiauti. Priklauso nuo to, ką patiria žmogus ir kaip jis tai priima. Jausmai ir jų proveržiai – visiškai realūs.

Praeito gyvenimo apžvalga

Tai svarbiausia perkėlimo per laiką sesijų dalis. Tik tuomet, kai žmogus yra aukštesnės sąmonės būsenos ir jį globoja Sielos vedlys, apžvalga padeda iš tiesų suvokti praeito gyvenimo pergales ir klaidas bei išmokti dabartiniam gyvenimui reikalingų pamokų.

Apžvelgiant praeitą gyvenimą, kyla įvairiausių jausmų: kai kurios sielos tiesiog baisisi savo egoistišku ir bejausmiu gyvenimu Žemėje. Kitoms paaiškėja, kad jos elgėse gana gerai, netgi geriau, nei joms atrodė gyvenant kūne.

Per sesiją klientai supranta, kad buitiniame lygmenyje neįmanoma susidotori su daugeliu juos varginančių žemiško gyvenimo problemų ir sunkumų. Jei tam ryžtasi, atsiduria užburtame rate, nes nepajėgia aprėpti prasminių saitų visumos.

Ir priešingai, aukštesniame lygmenyje išsisprendžia kiekviena problema, ten esama visai kitokių sprendimo galimybių. Net savo dabartinį, dar taip neseniai keiksnojamą, gyvenimą klientas staiga gali išvysti visai kitoje šviesoje.

Sielos tobulėjimo kelias

Nelengva, o žodžiais beveik neįmanoma kalbėti apie dvasinį pasaulį ir sielos lygmenis. Vis dėlto žodžiais galima daug ką paaiškinti, atskleisti prasmę.

Šioje planetoje esame todėl, kad ji suteikia puikias galimybes gyventi visai kitokiame, materialiame ir poliarizuotame, pasaulyje Žemės sąlygomis. Kiekvienas individualus gyvenimas gauna tik jam vienam skirtas sąlygas, tačiau tikslas visuomet tas pats – kaupti ir integruoti naują patirtį.

Kyla begalė esminių klausimų. Visas mokymosi procesas reiškia tobulėjimą, nes gyventi į Žemę nusileidusi sielos dalis kaupia patirtį, skatinančią ją augti ir bręsti. Tiesą sakant, visi išgyvenimai ir jų dėka sukauptos žinios bei išmintis jau glūdi sieloje. Tačiau ji, “apsivilkusi” žmogaus kūną, prie ankstesniuose gyvenimuose sukauptos patirties gali prieiti su išlyga.

Gyvenimo būdo pasirinkimas

Kiekvieno žmogaus gyvenimas Žemėje parengiamas dvasiniame pasaulyje. Čia sielai į pagalbą ateina Sielos vedlys. Beveik visuomet suteikiama galimybę pasirinkti būsimo gyvenimo būdą. Orientuojamasi pagal tai, kokios patirtys jau sukauptos, kokios užduotys liko neatliktos, kas domina pačią sielą.

Likimo smūgius reikia priimti kaip vertingas pamokas, ypač jei švelnesnius ženklus anksčiau žmogus ignoravo. Pavyzdžiui, iškamuotas džiovininkas galėjo žymiai lengviau pasiekti ramybės būseną, ir efektybus galėjo būti meditacijos kursas apie kurį jis jau seniai mąstė. Vis dėlto laiko jam nerado.

Galų gale jis įsivarė ligą, privertusią jį atsigulti ir nurimti. Atrodo, kad likimo paskirtis – padėti sielai įgyvendinti gyvenimo planą. Tokia jau Žemėje tvarka, kad mes, žmonės, čia prarandame visus sielos sąmonės pasirinkimus.

Naujos galimybės

Mums, kaip sieloms, žvelgiant iš dvasinio pasaulio, būsimas gyvenimas Žemėje atrodo kaip žavus intriguojantis žaidimas. Gyvendami Žemėje į viską žiūrime jau daug rimčiau. Aišku, Žemėje ne viskas pasiseka: žmogus pamiršta, ko turėjo mokytis, nesuvokia savo galimybių, nuolat nepatenkintas ir nepuoselėja savybių, be kurių siela praranda savo tapatybę. Tačiau visiškai nesvarbu, su kokiomis problemomis jis susiduria.

Jei planas A neefektyvus, yra planas B, planas C, planas D, o jeigu reikės, bus ir planas E, ir planas F. Jei tik žmogus nori, visada gali kažką koreguoti, gerinti ir mokytis, gal tik ne tokiu mastu ir ne taip lengvai, kaip galėjo būti, jei iš pat pradžių nebūtų išklydęs iš kelio.

Siekti geriausių rezultatų reikia kiekvieną dieną žingsnis po žingsnio, neprarandant tikėjimo. Ar rezultatai bus tikrai geri, kartais sužinoma tik įgijus patirtus, o vėliausiai – po mirties, kai siela sugrįžta į dvasinį pasaulį. O rimtos klaidos daromos tuomet, kai nutrūksta ryšys su vidiniu balsu, su siela.

Ko negalime tikėtis?

“Į praeitą gyvenimą grįžtame todėl, kad galėtume tobulėti dabartiniame”, – taip taikliai apibūdino dvasinių kelionių naudą viena klientė iš Jungtinių Valstijų. Aišku, teigiamų pokyčių būna tada, kai klientas pats to labai nori. Kai kas laukia ir tikisi pašalinių efektų. Apie juos taip pat reikėtų pasakyti keletą žodžių.

Žmonės romantiškai įsivaizduoja, kad nukeliavę į praeitą gyvenimą, staiga prabils egzotiška, seniai mirusia kalba. Tokių retų atvejų pasitaikė, tačiau nebūna, kad klientas per sesiją ir jai pasibaigus kalbėtų įprasta praeito gyvenimo, pavyzdžiui, portugalų kalba. Keliaudami per laiką jie kalba savo gimtąja kalba.

Dar kiti tikisi, kad sesija į dabartį padės perkelti gebėjimą groti kokiu nors muzikos instrumentu. Žinoma, yra galimybių hipnozės pagalba atgaivinti kai kuriuos ankstesnius dalykus, tačiau tikrai ne tiek, kad žmogus staiga pradėtų muzikuoti.

Emocinių blokų pašalinimas

Šioje srityje iš sesijos galima tikėtis gerų rezultatų, pavyzdžiui: išsivadavimo iš varginančių praeito gyvenimo emocijų, ligos simptomų švelninimo, ligos įveikimo, suvokimo giluminių negalios priežasčių ar kančios prasmės.

Svarbu, kad liga nebūtų laikoma asmenine nesėkme. Sesijų pageidauja daug žmonių, kamuojamų kaltės jausmo, neva jie padarę kažką blogo ir liksią blogi, kol neišnyks visi simptomai.
Tačiau kartais iš tiesų nesveika gyvensena tampa pirmąja ligos priežastimi, tačiau daug dažnesnis atvejis – mūsų vidiniai įsitikinimai. Jei galvojame, kad mums kažkas pakenks, tačiau nė piršto nepajudiname bėdai išvengti, lieka didelė tikimybę, kad taip ir nutiks.

Jei apie savo sveikatą mąstytume džiaugsmingai ir lengvai, ji tikrai būtų kitokia. Šia prasme liga gali būti puikus patarėjas, kaip gyventi sąmoningai ir visapusiškai. Apskritai ligos eiga gali daug ką pasakyti.

Dvasinio tobulėjimo blokų pašalinimas

Sesija skatina dvasiškai tobulėti. Tobulėjimo procesas prasideda tuojau pat, vos tik žmogus patiria, kad jau sykį gyveno Žemėje, ir suvokia savo egzistenciją kitame kūne.

Pradėjus suvokti save kaip sielą ir jaučiant Sielos vedlio buvimą, prasideda didžiuliai augimo ir sąmonės plėtros procesai. Kai žmogus jaučia, kad dvasinis pasaulis iš tikrųjų yra kažkas daug didingesnio ir aukštesnio už žemiškąją būtį, kad jis pats yra tos Visumos dalis ir jai priklauso, asmenybės tobulėjimui ir savęs pažinimui kliūčių nebelieka.

Esame daug daugiau, nei matome ar juntame savo juslėmis! Kas sykį tą suprato, savaime suprantam, stengsis ir toliau tobulinti sugebėjimą pažinti.

Gyvenimo misija ir prasmė

Retas žmogus gauna gyvenime vieną užduotį. Galbūt sulaukus dvidešimties jos vienokios, o trisdešimt penkerių ar septyniasdešimties – jau visai kitokios. Tačiau jų pobūdis kaip aidas atsikartoja per visus gyvenimus.

Atrodo, kad daugeliu atvejų nėra nei reikalo, nei prasmės jau iš pat pradžių žinoti gyvenimo užduotį. Tačiau svarbi yra patirtis, per kurią ir suvokiame savo užduotį. Todėl kelionėje per laiką žmogus dažnai sužino galimus artimiausius tikslus. Tikroji gyvenimo misija ryškėja iš lėto.

Kiekvieno žmogaus gyvenimą užpildo skirtingi dalykai, tačiau tie, kurie daro teisingus darbus, vienodai išgyvena vidinį džiaugsmą ir susižavėjimą. Jie tada pasijunta lengvi, lyg nešami sparnų, kupini energijos ir jėgų. Kas gyvena džiaugsmingai, nekelia klausimo apie gyvenimo prasmę: jie tiesiog gyvena atsakymą.

Straipsnis buvo paremtas šveicarų hipnozės ekspertės Uršulos Demarmels knyga “Kas aš buvau ankstesniame gyvenime?”, straipsnio autorė: Diana Šimanskytė

Никто не решился оставить свой комментарий.
Будь-те первым, поделитесь мнением с остальными.