Civilizacijos paslaptys - Каталог статей

Сортировать по:

Дате · Названию · Рейтингу · Комментариям · Просмотрам

Chara Chotas - taip vadinosi legendinis senovinis miestas, apie kurio žūtį pasakoja dar viena mongolų legenda. Joje pasakojama, kad paskutinysis miesto valdovas bajus Chara Czian Cziunas, norėdamas atimti sostą iš Kinijos imperatoriaus, paskelbė pastarajam karą. Tačiau, pralaimėjęs keletą mūšių, bajus buvo priverstas pasislėpti už neprieinamo miesto sienų. Negalėdamas paimti miesto šturmu, kinų imperatorius liepė nukreipti Edzin Golo upės vagą nuo Chara Choto ir taip palikti miesto gynėjus be vandens. Matydamas, kad miestas ir jo gyventojai pasmerkti neišvengiamai mirčiai, Chara Czian Cziunas slaptoje vietoje paslėpė visas savo nesuskaičiuojamas brangenybes, nužudė žmoną ir vaikus bei stojo į lemiamą mūšį, kuriame žuvo. Įsiveržę į Chara Chotą kinų kariai išžudė visus jo gyventojus, o patį miestą sugriovė...

Sfinksui daugiau kaip 10 000 metų?

Daktaras Robertas Šochas (Dr Robert M. Schoch) - Bendrų tyrimų koledžo prie Bostono universiteto darbuotojas nuo 1984 metų, apgynė daktaro disertaciją geologijos ir geofizikos srityje Jeilio universitete (1983 metais), tyrė antropologiją Džordžo Vašingtono universitete. Dešimto dešimtmečio pradžioje Šochas nustebino mokslo bendruomenę savo novatoriškais Didžiojo Sfinkso tyrimais. Šio statinio amžius, jo nuomone, yra didesnis už visuotinai priimtą keliais tūkstančiais metų.

Senovinis kompiuteris prieš 2000 metų nuskendusiame laive

Archeologai šią savaitę leidosi į naują misiją, pramintą „Didele stora graikiška ekspedicija“, tyrinėti senovinių laivo liekanų Egėjo jūroje, kur daugiau, nei prieš 100 metų buvo atrastas vienas sudėtingiausių senovės dirbinių.

Prapuolė civilizacija. Padėkite surasti!

Panašiai kaip Indiana Džonsas, archeologas vienišius Deividas Hatčeris Čaildresas atliko daugybę žygių į pačius seniausius ir tolimiausius planetos kampelius. Aprašydamas pamirštus miestus ir senąsias civilizacijas, jis išleido šešias knygas: savo kelionių nuo Gobio dykumos iki Puma Punkio Bolivijoje, nuo Mohendžo Daro iki Baalbeko kronikas.

Džiunglėse aptikti du didžiuliai senovės majų miestai

Archeologai įžengę į du senovės majų miestus, paslėptus Meksikos džiunglių, aptiko nasrus primenančias durų arkas, piramidės formos šventyklas ir rūmų liekanas. Meksikos pietryčių Kampečės valstijoje, pačiame Jukatano pusiasalio centre aptiktus miestus nuo pasaulio akių slėpė tankios džiunglės ir sudėtingos priėjimo sąlygos, rašo discovery.com.

Stiklinės piramidės Bermudų trikampio dugne

Paslaptingi laivų išnykimai nėra vienintelė Bermudų trikampio paslaptis. 1991 metais okeanologas daktaras V.Mejeris aptiko 700 metrų gylyje keistas konstrukcijas, panašias į piramides. Šie pastatai turėjo tiesiog gigantiškus išmatavimus. Pagal aukštį jie tris kartus pranoko didžiausią pasaulyje Cheopso piramidę, esančią sausumoje.

Žmonių evoliucija, kaip atrodys žmogus po 100 ar 200 tūkst. metų?

Dvikojai primatai, priklausantys hominidų šeimai ir žinduolių klasei, nesustojo evoliucionuoti, kai iš beždžionių virto beplaukiais sutvėrimais, galinčiais nuskristi į Mėnulį. Tačiau esamos civilizacijos kaupiami archyvai dar per maži, kad savyje pajėgtume pastebėti ryškesnius pokyčius. Bet tai visai netrukdo tyrėjams spėlioti, kaip atrodys žmogus po 100 ar 200 tūkst. metų. Ar liksime tokie patys, tik šiek tiek geresni? O gal dėl technologijų tapsime amžinai gyvenančiomis belytėmis būtybėmis?

Mohendžo Daro paslaptys

1922 metais vienoje iš Indo upės salų Pakistane archeologai aptiko po smėlio sluoksniu senovinio miesto griuvėsius. Vietovę pavadino Mohendžo Daru, kas vietine kalba reiškia "Mirusiųjų kalva". Manoma, kad miestas atsirado apie 2600 metais prieš mūsų erą ir egzistavo apie 900 metų. Tyrinėtojų nuomone, savo klestėjimo laikais jis buvo Indo slėnio civilizacijos centras ir vienas labiausiai išsivysčiusių Pietų Azijos miestų. Gyveno jame nuo 50 iki 80 tūkstančių žmonių. Kasinėjimai tame rajone vyksta nuo 1980 metų. Sūrūs požeminiai vandenys užliejo rajoną ir ėda degtas plytas išlikusiuose statinių fragmentuose. Ir tada UNESCO sprendimu kasinėjimai buvo užkonservuoti. Kol kas pavyko atkasti maždaug dešimtadalį miesto.

Senovės "Černobylis"

Šiuolaikiniai mokslininkai vis dažniau padaro išvadą, kad daugiau kaip prieš 25 000 metų planetoje vyko branduolinis karas, sukėlęs siaubingą ekologinę katastrofą, visiškai pakeitusią gyvenimą Žemėje. O prasidėjo viskas nuo archeologinės ekspedicijos, vykusios XX amžiaus pradžioje. Vykdant kasinėjimus palei Indijos miestą Mohendžo Daras, mokslininkai aptiko senovės miesto griuvėsius. Miestas priklausė kitados bene labiausiai išsivysčiusiai civilizacijai, išgyvavusioje beveik tris tūkstantmečius. Tačiau mokslininkus nustebino ne tik paties megapolio paslaptis, susijusi su jo klestėjimu, o atvirkščiai - jo žūtis.

Čintamani akmuo, Agarati ir Šambala

Nikoiajus Rerichas (1874-1947 M.), garsus rusų dailininkas, archeologas, keliautojas, rašytojas… XX amžiaus 3-jame dešimtmetyje persikėlė gyventi į Indiją. Rerichas istoriją ir gamtą traktavo kaip vieningos „kosminės evoliucijos” procesą. Dalyvavo ekspedicijose į Kiniją, Mongoliją, kitas Centrinės ir Rytu Azijos šalis.

Назад 1 2 3 4 5 ... 8 9 Вперёд