Dvikojai primatai, priklausantys hominidų šeimai ir žinduolių klasei, nesustojo evoliucionuoti, kai iš beždžionių virto beplaukiais sutvėrimais, galinčiais nuskristi į Mėnulį. Tačiau esamos civilizacijos kaupiami archyvai dar per maži, kad savyje pajėgtume pastebėti ryškesnius pokyčius. Bet tai visai netrukdo tyrėjams spėlioti, kaip atrodys žmogus po 100 ar 200 tūkst. metų. Ar liksime tokie patys, tik šiek tiek geresni? O gal dėl technologijų tapsime amžinai gyvenančiomis belytėmis būtybėmis?
Internete jau plinta naujausia tyrėjų grupės filmuota medžiaga iš Jamalo pusiasalyje nežinomos kilmės kraterio. 30 km nuo Boronenkovo žiojinti kiaurymė didžiulį susidomėjimą sukėlė ne tik Rusijoje, bet ir visame pasaulyje. Jį prieš kelias dienas iš sraigtasparnio atsitiktinai pamatė Nadynsko aviacijos būrio ekipažas. Prie kraterio nedelsiant buvo išsiųsta tyrėjų ekspedicija.
Iki šių metų pabaigos, o gal net artimiausiomis savaitėmis Ramiajame vandenyne gali susiformuoti reiškinys El Ninjo, kuris visame pasaulyje sukelia klimato ekstremumus, ketvirtadienį perspėjo Jungtinės Tautos (JT).
Jungtinės Karalystės (JK) kanalizacijos sistemose grėsmingu greičiu plinta genetiškai mutavusios nuodams atsparios superžiurkės. Hadersfildo universiteto (JK) mokslininkų vertinimu, žiurkių-mutančių populiacijos gausėjimas užfiksuotas 17-oje JK grafysčių. Kai kuriose jų nuodams atsparios buvo 100 proc. tirtų žiurkių. Tyrėjai prognozuoja, jog jau kitais metais D. Britanijoje žiurkių populiacija dvigubai viršys žmonių populiaciją (santykis 2 žiurkės : 1 žmogus).