Меню

Free protonmail

Назад Главная » Каталог статей » Kosmoso paslaptys

Astronomai stebėjo masyviausios Paukščių tako žvaigždės gimimą

Mokslininkai iki šiol neregėtai detaliai stebėjo masyvios žvaigždės gimimą didžiuliame dulkių ir dujų debesyje, esančiame už 10 000 šviesmečių nuo mūsų.

Pasinaudoję naujuoju, galingiausiu pasaulyje ALMA (Atacama Large Millimetre/submillimetre Array) radijoteleskopu, sumontuotu Atakamos dykumoje Čilėje, mokslininkai nukreipė žvilgsnį į kosmines įsčias, kuriose gimė už saulę 500 kartų masyvesnė ir daugybę kartų šviesesnė žvaigždė – ji mūsų galaktikoje didžiausia.

Mokslininkai teigia, jog jų stebėjimo duomenys, publikuoti recenzuojamame leidinyje „Astronomy and Astrophysics“, atskleidžia, kaip besiformuojančios žvaigždės (ar žvaigždžių) gravitacinis poveikis į milžiniško dujų debesies vidurį sutraukia medžiagą tankių gijų ir filamentų pavidalu.

„Šis išskirtinis stebėjimas ALMA teleskopu suteikė mums galimybę pirmą kartą įdėmiai pažvelgti į tai, kas vyksta šiame debesyje. Norėjome pamatyti, kaip formuojasi ir auga milžiniškos žvaigždės – ir savo tikslą be jokios abejonės pasiekėme. Vienas iš mūsų pastebėtų šaltinių buvo neįtikėtinas gigantas – pats didžiausias Paukščių take aptiktas prožvaigždinis branduolys. Nors ir anksčiau manėme, kad šis regionas yra puikus kandidatas masyvių žvaigždžių formavimosi požymių paieškoms, nesitikėjome, kad susiformuos žvaigždė, kuri būtų bent 100 kartų masyvesnė ar milijoną kartų šviesesnė už Saulę. Tokius matmenis pasiekia vos viena iš 10 000 Paukščių tako žvaigždžių“, - sakė tyrimui vadovavęs Kardifo universiteto (JK) mokslininkas Dr Nicolas Peretto.


Masyvių žvaigždžių formavimąsi nusako kelios skirtingos teorijos, tačiau mokslininkų surinkti duomenys parėmė vieną idėją – kad formuojantis žvaigždėms ištisi dujų debesys pradeda spaustis link centro, o medžiaga tarsi lietus krenta į vieną ar daugiau masyvių žvaigždžių.

Tyrimo bendraautoris, Mančesterio universiteto (JK) profesorius Gary Fulleris sakė: „Tokios žvaigždės ne tik labai retos. Jų gimimas ir vaikystė yra itin trumpas procesas, taigi, mūsų galaktikoje stebėti tokį masyvų objektą tokiame ankstyvame egzistavimo laikotarpyje yra iš tiesų neįtikėtinas rezultatas. Mūsų stebėjimas neįtikėtinai detaliai parodo dujų ir dulkių, judančių link kompaktiško centrinio debesies regiono, filamentų tinklą ir labai stipriai dera su teorija, kad formuojantis masyvioms žvaigždėms debesys įgriūva į centrą“.

Kita mokslininkų komandos narė, Bordo universiteto (Prancūzija) atstovė Dr Ana Duarte-Cabral, sakė: „Medžiaga iš visų krypčių traukiama į debesies centrą, tačiau filamentai yra žvaigždės formavimosi regionai, kuriuose dujos ir dulkės yra tankiausios, todėl susidaro išskirtinis vaizdas“.

Dr. N. Peretto džiaugėsi: „Tokius detalius stebėjimus sugebėjome atlikti išnaudodami tik nedidelę dalį ALMA galutinio potencialo. ALMA be jokios abejonės sukels žinių apie žvaigždžių formavimąsi revoliuciją, išspręs kai kuriuos uždavinius ir be jokios abejonės prikurs daugybę naujų“.

Visą mokslininkų darbą galima peržiūrėti čia.

www.DELFI.lt


Никто не решился оставить свой комментарий.
Будь-те первым, поделитесь мнением с остальными.
avatar