Kontaktų su ateiviais istorija: 1992-ieji. Skrituliai

Nesimato jokių požymių, kad ateiviai baigtų grobti žmones. Šis reiš­kinys jau tapo tarptautinis ir toliau plinta.

Mažos, plikagalvės būtybės buvo svarbiausias JAV ufologijos tyrinėjimų objektas dvidešimt metų, nors kitose šalyse jų pasitaiky­davo daug mažiau (žr. 77 psl). Tačiau po Hopkinso publikacijų ir Stryberio knygų šis Įvaizdis paplito tarp milijonų žmonių ir tokie įvykiai prasidėjo visur, be to, jų ėmė vis daugėti.

Iki 1987 metų Britanijoje įvyko tik dalelė pagrobimų palyginti su vienam gyventojui tenkančiais nutikimais JAV Tik mažiau kaip ketvirtyje iš jų dalyvavo mažos plikagalvės būtybės. Pasirodžius mi­nėtoms knygoms, per penkerius metus įvyko beveik tiek pat atsiti­kimų, kiek per visus praėjusius keturis dešimtmečius ir beveik pu­sėje iš jų dalyvavo amerikietiško „standarto" ateiviai.

Kiekvienas gali vertinti šiuos skaičius skirtingai, bet akivaizdu, kad tai svarbus faktas.

Australija buvo viena iš paskutiniųjų zonų, kuriose nebuvo gro­biami žmonės ir pasitaikydavo tik vienas kitas pranešimas apie su­sitikimus. Tyrinėtojai čia daugiausia irgi buvo nusiteikę skeptiškai. Tačiau 1992 metais šią šalį pasiekė „Įsibrovėliai", televizijos seria­las, sukurtas pagal Budo Hopkinso darbus. Jis paskatino žmones „ieškoti" tokių pačių įvykių, todėl nėra ko stebėtis, kad jie tiesiog plūstelėjo. Daugumas jų — senesni įvykiai, apie kuriuos dar nebuvo pranešta, ir panašūs į amerikietiškuosius.

Galbūt iš dalies dėl to, kad dauguma pagrobimų įvyko JAV (du trečdaliai iš jų atsitiko būtent toje šalyje), kitose šalyse ateiviai ap­sireikšdavo kitaip. Britanijoje, pavyzdžiui, 1980 metais daugiausia būdavo ratu išguldomi pasėliai. Tokių skritulių buvo tiek pat daug, kiek JAV pagrobimo atvejų.

Šie keisti skrituliai, atsirandantys pasėliuose po nakties, kai kam piršo mintį, jog tose vietose nusileisdavo „laivai". Mes galime taip pat rimtai tikėti, jog skritulių laukuose atsiranda štai jau daugybę šimtmečių, bet šis fenomenas buvo aptiktas tik 1980 metais ir tik tada pradėta aktyviai jį tirti. Iki 1992 metų Anglijos laukuose atsira­do šimtai skritulių, o turistai keliaudavo tūkstančius mylių, kad ga­lėtų juos pamatyti.

Iš pat pradžių susiformavo trys svarbiausios nuomonės apie šio reiškinio kilmę. Skeptikai manė, jog tai žmonių pokštai.

Dažnokai, ypač kai skrituliai būdavo gana absurdiškų konfigūra­cijų, jų nuomonę įmanoma pateisinti. Kitos mokslininkų grupės ir (daugelio nuostabai) Britanijos ufologų tvirtinimu, tai padaro atmo­sferos reiškiniai. Tokiai galimybei būdavo pritariama tais atvejais, kai laukuose atsirasdavo paprasti skrituliai. Tačiau nė viena iš šių nuomonių nebuvo tokia patraukli kaip trečioji. Ja remiantis buvo prirašyta daugybė knygų, tapusių bestseleriais, prisisteigė aktyvių tyrinėtojų grupių, visame pasaulyje ji sukėlė milžinišką susidomėji­mą. Pagal šią nuomonę, skrituliai pasėliuose — kontaktų forma; tai naujas ateivių bendravimo su žmonėmis metodas.

Šie klausimai nagrinėjami visur. Apie tai rašoma mano ir Paulo Fulero knygoje „Skrituliai pasėliuose: paslaptis įminta", ją 1993 me­tais išleido Hale leidykla („Crop Gireles: A Mystery Solved" by Jenny Randles and Paul Fuller). Praėjus tik šiek tiek laiko pasirodė pranešimų, susiejusių skritulius ir žmonių grobimus į vieną temą. Įvyko tai 1992 metais.

Tą vasarą skrituliai pirmą kartą pastebėti Vengrijoje. Dauguma jų buvo labai paprasti, ne tie fantastiškieji, patraukiantys spaudos dėmesį. Ši anksčiau engta Rytų bloko valstybė buvo ką tik išsivada­vusi ir pasukusi naujos demokratijos keliu. Ji mielai atvėrė duris pranešimams apie skritulius pasėliuose ir ufologijai. Šie dalykai spar­čiai populiarėjo. Per 1991 ir 1992 metus į vengrų kalbą buvo išvers­tos ir išleistos Stryberio, Hopkinso ir mano knygos. Jų buvo galima rasti visuose knygynuose, o ištraukas spausdino laikraščiai ir žurna­lai. Rezultatas buvo toks — ši visuomenė patyrė tuos visus poky­čius, kuriems prireikė daugybės metų kitose šalyse, o dešimčiai mi­lijonų šios puikios šalies gyventojų buvo pateiktos visos diskusijos, istorijos ir idėjos, kurias Amerika ir kitos Europos šalys įsisavino per keletą dešimtmečių.

Vengrai netrukus „ištraukė į dienos šviesą" ir jų šalyje atsiran­dančius skritulius pasėliuose bei žmonių grobimo istorijas ir iš to mišinio sukūrė kažką panašaus į naują hibridą (tokiomis aplinkybė­mis tai įdomi metafora).

Pirmieji grobimai įvyko 1991 metų pabaigoje. Visuose to meto žinomuose įvykiuose dalyvavo įvairių profesijų jauni žmonės nuo aštuoniolikos iki dvidešimt ketverių metų (pvz., lakūnas ir auklė). Auklė, pavyzdžiui, papasakojo ufologui Karoliui Hargitajui (Karoly Hargitai), kad užhipnotizuota ji prisiminė, jog NSO viduje ją per bandymus apžiūrėjo mažos pilkaodės būtybės ir paėmė jos kūno išskyrų bei kraujo pavyzdžių. Šioms būtybėms vadovavo kitos — aukštesnės ir panašesnės į žmones. Jos istorijoje buvo ir ginekologi­nių detalių.

Po to Šekšarde, netoli lauko, kuriame netrukus po šio įvykio atsirado skrituliai, išsidėstę „Saulės sistema", važiuojanti automobi­liu moteris išvydo jos link artėjančią didelę šviesos dėmę ir neteko sąmonės. Atsigavo, kai automobilis jau stovėjo apsnigto lauko vidu­ryje. Nebuvo jokių vėžių, todėl neaišku, kaip jis tame lauke atsidūrė. Variklis ir šviesos buvo išjungti.

Moteris išvydo tolimą švieselę ir nuklampojo į tą pusę. Ten buvo sargybos postas. Įėjusi vidun pamatė, kad jos koja visa kruvina. Ji karščiavo, jai svaigo galva, todėl buvo nuvežta į ligoninę. Gydytojas būgštavo, kad moters neištiktų širdies priepuolis, todėl nutarė ją apžiūrėti ir nustebo ant jos kūno išvydęs nudegimus primenančias žaizdas. Tada pakvietė policiją. Ši nuvyko prie automobilio ir pama­tė, kad jo durelių rankena susilydžiusi nuo baisaus karščio. Moters žaizdos irgi buvo neįprastos — dūrių žymės ir keisti nepridengtos odos išbėrimai.

Moteris pastojo. Tai patvirtino gydytojas. Po to ji ėmė „truputį" kraujuoti — tai galėjo būti persileidimo simptomas. Ją iškart nu­siuntė ištirti ultragarsu. Paaiškėjo, kad vaisius vystosi nenormaliai. Po viso šito gydytojas jai pasakė, kad nėra jokio vaisiaus ir primyg­tinai siūlė operuotis ir viską susitvarkyti. Vėliau tai patvirtinta ir ufologams, bet Hargitajus sako, kad ultragarsas rodė vaisių buvus.

Galime tik spėlioti, ar šis įvykis bus kada nors įrodytas. Apie keletą panašių „iliuzinių nėštumų" kalbėta JAV, bet kol kas nebuvo tikrų medicininių įrodymų, patvirtinančių nors vieną iš jų. Kai kurie ufologai mano, kad ateiviai atlieka eksperimentą — grobia žmones ir daro tyrimus, tarp jų ir ginekologinius, o jie yra paskutinė šių tyrimų fazė.

Nors toks pranešimų apie skritulius pasėliuose ir grobimų deri­nys yra unikalus, bet ne vienintelis. Britanijoje po 1980 metais įvy­kusio vieno iš pirmųjų grobimų — Todmordene (Todmorden), Vaka­rų Jorkšyro grafystėje, buvo pagrobtas policininkas — ant drėgno kelio liko sūkurio formos apskrita žymė, panaši į vėliau atsiradusius skritulius pasėliuose. Dar dramatiškesnis įvykis nutiko 1988 metais, kai moteris automobilyje buvo praradusi sąmonę keletą valandų, o atsigavusi pamatė, kad automobilis baisiausiai purvinas. Atsitiko tai Češyro grafystėje, nuošalioje vietoje netoli Dersberio (Daresbury), kur jau buvo daug įvairių įvykių, per kuriuos „dingdavo" laikas. 1990 metais tame pačiame lauke, kuriame 1988 metais esą įvykęs susitikimas ir „pagrobimas", pasėliuose atsirado skritulys (Češyre jų pasitaiko retai).